Kas yra lietaus vanduo?
Lietus – tai vandens, kuris išgaravo ir susikondensavo, ciklinio judėjimo dalis. Lietaus debesys susidaro garuojant vandeniui iš įvairių vandens telkinių, kalnų ledynų ir dirvožemio, o vėliau jiems kondensuojantis lašelių ir kristalų pavidalu dideliame aukštyje, kur oras išretėjęs, o temperatūra artima 0º. Viename debesyje, iš kurio gali iškristi krituliai, yra keli šimtai tonų vandens lašelių. Kiekvieno lašelio skersmuo yra nuo ½ mm iki 7 mm.
Hidrologinio ciklo dėka iš debesų krinta distiliuoto vandens lašai. Toks vanduo tinka gerti, jo sudėtis pasižymi minimaliu druskų kiekiu, jis nėra kenksmingas organizmui. Anksčiau, kai atmosferoje nebuvo teršalų, gerti lietaus vandenį buvo įprasta. Tačiau dabartiniais laikais lietaus vandeniui patekus į aplinką, į jį patenka vis daugiau teršalų, vienas litras lietaus išvalo 3 000 litrų oro, ištirpindamas visus jame esančius junginius.
Taigi, švariausias vanduo yra lietaus vanduo, kuris nepasiekė žemės paviršiaus. Tačiau, kol lašas skrieja link žemės, jis prirenka įvairių cheminių komponentų. Pagalvokite apie krintantį lietaus lašą: jis sugeria bet kokią taršą esančią ore. Didžiausią pavojų kelia azoto ir sieros oksidai, dėl kurių susidaro rūgštūs lietūs.
Daugelyje regionų planetos paviršius yra užterštas pramonės išmetamais teršalais. Iš jų į atmosferą sklinda agresyvūs cheminiai komponentai. Orą teršia ir automobilių, buitinių prietaisų išmetamosios dujos. Vanduo, kuris sugeria viską, kas yra ore, tampa netinkamas ne tik gerti, bet ir naudoti buityje. Jei vandenį surenkate nuo stogo, jis papildomai užteršiamas ant stogo susikaupusiomis dulkėmis ir nešvarumais. Net jei gyvenate gamtoje ir netoliese nėra pramonės įmonių, tai dar negarantuoja, kad lietaus vanduo yra švarus. Beveik visi vandens telkiniai, iš kurių kondensacijos proceso metu išgaruoja drėgmė, yra tam tikru mastu užteršti. Todėl tikėtina, kad debesyse susidarę lašai nebus švarūs.
Kai nukritęs lietaus vanduo įsigeria į žemę, jis tampa mineraliniu vandeniu. Šį vandenį (požeminį) palyginti saugu gerti. Tačiau į žemę krentantis lietaus vanduo ne tik įsigeria į dirvožemį – jis patenka visur. Jei jis patenka ant atliekų – tampa nuotekomis, nes užsiteršia. Dulkės, dūmai ir oro dalelės užteršia lietaus vandenį dar prieš jam patenkant į surinkimo rezervuaus. Į surinktą lietaus vandenį nuo stogo patenka nešvarumai, mikrobai, bakterijos ir parazitai, ypač kai po kelių dienų sauso oro ima lyti. Lietus nuplauna įvairius teršalus (pavyzdžiui, paukščių išmatas nuo stogo). Stogo dangomis, latakais ir vamzdžiais tekantis vanduo prirenka dalelių iš medžiagų, iš kurių jie pagaminti, taip į vandenį gali patekti kenksmingų medžiagų, tokių kaip asbestas, švinas ir varis (stogo dangos sudėtis gali būti nesaugi, todėl nuo tokio stogo surinktas vanduo bus kenksmingas).
Nuo ko priklauso lietaus vandens sudėtis?
Lietaus vandens užterštumo lygį lemia bendra ekologinė vietovės situacija. Kadangi vanduo yra stipriausias tirpiklis, krituliai gali absorbuoti beveik visą Mendelejevo lentelę, judantis debesis kaip kempinė gali sugerti dalį cheminių medžiagų, esančių tame pačiame aukštyje (gera žinia yra ta, kad debesų formavimosi aukštyje yra nedaug kenksmingų priemaišų), krisdami žemyn, lašeliai sugeria ore esančius komponentus, t.y. kiekvienas krentantis lašas virsta ore pakibusių junginių tirpalu, dažnai kenksmingu žmogui.
Pirmieji ant žemės nukritę lašai yra ypač užteršti. Per pirmąsias 15 stiprios liūties minučių oras tampa gaivesnis, o lašai – grynesni. Po šio laiko vanduo nebekelia tiesioginio pavojaus žmonėms. Per šlapdribą švariam orui ir vandeniui gauti reikia daugiau laiko – maždaug valandos. Po kurio laiko lietaus masės įgauna natūralią sudėtį, kuriai būdingas minkštumas ir nedidelis ištirpusių priemaišų kiekis, jei debesys susiformavo aplinkai nekenksmingoje vietoje.
Iš esmės lietaus vandenį galima surinkti nuo bet kurio stogo, tačiau augalais (žole) apaugę “sunaudoja” didelę dalį vandens, o likusi dalis yra pilna organinių priemaišų. Tokio vandens negalima naudoti, pavyzdžiui, skalbimo mašinoms. Bituminės stogo dangos turi panašų poveikį lietaus vandeniui. Vandens, surinkto nuo metalinių stogų dangų, nerekomenduojama naudoti valgomiesiems augalams laistyti. Šiuo požiūriu tinkamiausi yra molinių ir betoninių čerpių, šiferio ir stiklo stogai.
.